Drąsa klysti ir veikti drauge.

Nuo konkrečios įmonės istorijos pokalbį apie organizacijos psichologiją pradedame su ISM vadovų magistrantūros studijų „Taikomosios organizacijos psichologijos“ modulio vadove Margarita Pilkiene. Ji sako, kad žinios, išmanymas ir dėmesys šiai sričiai padeda organizacijai prisitaikyti prie pokyčių, spręsti problemas, o dar geriau – jų išvengti.

-Margarita, pradėkime nuo pačių pradžių. Organizacijos psichologija – kas tai ir kodėl ji svarbi šiuolaikinėms įmonėms?

-Viena logistikos srityje veikianti kompanija susidūrė su dažnai pasitaikančia problema – pardavimų vadovas išėjo, išsivedė dalį žmonių ir įkūrė konkuruojantį savo verslą. Tai buvo skaudus smūgis, privertęs ieškoti priežasčių, kodėl taip atsitiko? Ar atlyginimo sistema neveikė taip, kaip turėtų? Gal akcininkų reikalavimai buvo labai aukšti, o jų nepasiekus atmosfera įmonėje tapo slogi?  O gal tai buvo susiję su aukščiausiais vadovais, prasta komunikacija? Įmonei teko atsakyti į šiuos ir daugybę kitų  klausimų, bei tuo pat metu greitai spręsti, kaip išlaikyti ir motyvuoti likusius darbuotojus. Vėliau paaiškėjo, kad kompanijoje nebuvo personalo vadovo, o kai kurie darbuotojai tiesiog neturėjo su kuo pasikalbėti apie savo lūkesčius ir abejones. Taigi teko ne tik ilgokai ieškoti darbo rinkoje reikiamos kvalifikacijos logistikos vadybininkų, o suradus, keletą mėnesių mokyti, bet ir prireikė žmogiškųjų išteklių valdymo ir organizacijos psichologijos žinių tam, kad būtų išvengta tokių problemų ateityje.

Šiuolaikinės įmonės nuolat susiduria su besikeičiančios aplinkos iššūkiais, kuriuos turi rasti būdų įveikti. Vienas iš  aktualiausiųjų – kaip pritraukti reikalingus darbuotojus, išlaikyti ir ugdyti talentus. Vis daugiau organizacijų imasi naujoviškų žmogiškųjų išteklių valdymo praktikų, siekia tapti patraukliausiais darbdaviais, atsigręžia į tokias svarbias darbuotojų nuostatas, kaip lojalumas, įsipareigojimas, įsitraukimas, pasitenkinimas darbu, organizacijos klimatas ir kultūra. Organizacijos psichologijos žinios tampa būtinos.

– Kaip „Taikomoji organizacijos psichologija“ yra susijusi su šiaurietiškos lyderystės koncepcija ir skandinaviškąją darbo kultūra?

– Skandinaviška organizacijos psichologijos tradicija siekia suvokti organizaciją kaip visumą, siekiamą efektyvumą susiejant su darbuotojų pasitenkinimu darbu, jų savanorišku įsitraukimu ir lojalumu organizacijai. Taip pat svarbu yra darbuotojų savirealizacija ir bendro darbo prasmės suvokimas. Tuo požiūriu „Taikomosios organizacijos psichologijos“ modulis atstovauja skandinaviškai tradicijai. Su tuo susijusi ir vadovo vaidmens samprata, tyrimais grindžiamas tinkamo vadovavimo modelis. Kalbame apie vadovą, gebantį kurti atvirą, besidalijančią, atsakingą ir bendradarbiaujančią organizacijos kultūrą, kurią vienija bendra vizija ir rūpestis bendruomenės gerove.

– Plačiau pakalbėkime apie vadovą. Šiaurietiškas vadovavimo stilius. Koks jis?

Šiaurietiškas vadovavimo stilius dažnai apibūdinamas kaip pragmatiškas, kruopštus, vertinantis laisvę ir kūrybiškumą. Tai ne nurodymais ir įsakymais, taisyklėmis ir sistemomis grindžiamas stilius. Tai stilius, įtraukiantis darbuotojus į sprendimų priėmimą bei aktyvų dalyvavimą įmonės veikloje. Dažnai jį puoselėti padeda organizacijos struktūra be stipriai išreikštos hierarchijos. Kitas svarbus šiaurietiško vadovavimo stiliaus bruožas – komandiškumas. Tyrimai rodo, kad komandinis stilius duoda geresnių darbo rezultatų ir sukuria aukštesnį darbuotojų pasitenkinimą. Skandinavijoje labai gilios  komandinio darbo tradicijos. Senosios Lietuvos kaimo bendruomenėse jos taip pat buvo išreikštos, tačiau naujose, „laukinio kapitalizmo“ ekonomikos kontekste įkurtose įmonėse kur kas dažniau buvo skatinama konkurencija, o ne bendradarbiavimas darbuotojų ir padalinių. Todėl dabar mūsų vadovams gręžiantis link skandinaviško vadovavimo stiliaus, būtina mokytis komandinio darbo pagrindų ir ugdyti darbuotojų komandinio darbo įgūdžius.

Šiaurietiškam vadovavimo stiliui svarbūs dar du susiję aspektai – klaidos ir drąsa. Atsisakoma baimės suklysti ir puoselėjama drąsa kelti įvairius, net ir labai keblius klausimus, priimti iššūkius. Galimybė klysti ir ieškojimas drąsių sprendimų  yra būtini laisvei ir kūrybiškumui.

– Kokie iššūkiai organizacijos psichologijos požiūriu yra aktualiausi šiuo metu? Ko labiausiai trūksta šiuolaikinėms organizacijoms? Kaip galėtume pasinaudoti šiaurietiškąja patirtimi?

– Darbuotojų įtraukimas ir įsitraukimas yra viena iš aktualiausių įmonėms temų. Pastebiu, kad  mūsų organizacijose trūksta darbuotojų atsakomybės prisiėmimo ir aktyvesnio dalyvavimo įmonės veikloje. O kaip tik šios praktikos yra puikiai išvystytos šiaurės šalyse. Organizacijos psichologija padeda vadovams suvokti ir imtis atitinkamų veiksmų. O vėliau pastebėti rezultatus, kurie pasiekiami, kai darbuotojai jaučiasi įsitraukę ir gali dalyvauti priimat tam tikrus sprendimus, kai gali teikti tobulinimo pasiūlymus bei stebėti jų įgyvendinimą, kai gali dalytis vizija. Drauge iškelti planai kelią norą matyti ir darbo rezultatus, bendradarbiauti ir bendrauti efektyviau, gauti bei teikti  grįžtamąjį ryšį. Darbuotojų  įsitraukimui labai svarbi tarpusavio pagarba ir pasitikėjimas, jausmas, kad esi vertinamas, išklausomas ir išgirstas, kad esi skatinamas imtis atsivėrusių galimybių.

– Kokia šiuolaikinio vadovo savybė yra itin svarbi ?

-Na, posakis, kad žmonės renkasi organizaciją, o palieka vadovus, jau tapo „sparnuotu“. Šiuolaikiniam vadovui svarbu ne tik gebėti dirbti su skirtingais (ir skirtingų kartų) žmonėmis, išgirsti, suprasti ir įkvėpti savo darbuotojus bei gebėti formuluoti tikslus.

Esu įsitikinusi, kad ne tik darbas su žmonėmis, bet ir vidinis darbas su savimi – reflektyvumas, gebėjimas apmąstyti ir suprasti savo elgesio paskatas, savo asmenybės pažinimas, menas atrasti vidinius resursus, ugdyti intuiciją, yra svarbus ir lemtingas šiuolaikiniam vadovui. Džiaugiuosi matydama, kaip „Organizacijos psichologijos“ žinios čia praverčia.

 

Daugiau apie modulį „Taikomoji organizacijos psichologija“